Tačiau būtų klaida nuvertinti technologijų plėtros tempus. Pastaraisiais metais ypač padidėjo akumuliatorių talpa ir įkrovimo greitis. Nors didelės investicijos į akumuliatorius ir įkrovimo infrastruktūrą iš pradžių sulėtins jų plitimą, finansinės paskatos ir prieinamas, pačių pagamintos elektros energijos naudojimas reiškia, kad investicija atsipirks per kelerius metus. Šiuo metu ūkininkui į savo įkrovimo infrastruktūrą reikėtų investuoti 40 000 eurų.

2. Vandenilinės pavaros

Vandenilio kuro elementų, kaip alternatyvios pavaros, naudojimas žemės ūkyje šiuo metu nėra realus pasiūlymas. Žemės ūkio mašinoms per trumpą laiką reikia daug galios – o kuro elementai nėra tam skirti. Tačiau vandeniliniai vidaus degimo varikliai galėtų būti alternatyva ateityje. Skirtingai nuo elektrinės pavaros, jie turėtų pranašumą, nes leistų iš esmės išlaikyti esamą pavarą, nors akivaizdu, kad reikėtų sumontuoti kitą variklį. Tačiau, esama degalų bako talpa turėtų padidėti dešimt kartų, kad būtų galima gabenti reikiamą vandenilio kiekį ir nereikėtų dažnai sustoti papildyti degalų. Šis papildomas vietos poreikis visiškai pakeistų esamą mašinos architektūrą. Infrastruktūra ir logistika kelia papildomų iššūkių: palyginti su dyzelino degaline, ūkyje įrengti vandenilio degalinę yra labai brangu. Dabartinėmis kainomis ūkiui tektų investuoti apie 800 000 eurų. Be to, vandenilis į ūkį turėtų būti tiekiamas dažnai, skirtingai nei elektra iš elektros lizdo.

Alternatyvios pavaros

Alternatyvių pavarų privalumai ir trūkumai.